Renavo dvaro sodybos kompleksui priklauso rūmai ir XIX a. I p. statiniai: svirnas, arklidė, du tvartai, ūkinis pastatas, sandėlis, rūsys, oranžerijos liekanos bei 1870 m. pastatyta oficina.

Renavo dvaro rūmai (XVIII a. pab.–XIX a. pr. – centrinė dalis; XIX a. II p. – dviaukščiai rizalitai).

Rūmai yra šiaurinėje sodybos dalyje, pagrindiniu fasadu atgręžti į šiaurę. Už pietinio fasado prasideda status šlaitas, kuriame įrengtos dvi karpyto kontūro terasos. Rūmai vienaaukščiai, su centriniu mezoninu ir dviaukščiais kraštiniais rizalitais.  Pastato planas pailgo stačiakampio formos, su portiko ir terasos iškyšomis antrinėje ašyje bei prieangiais galiniuose fasaduose. Patalpos išdėstytos dviem eilėm, anfiladiškai. Centre išryškintas pagrindinis vestibiulis ir svetainė, turinti išėjimą į terasą.

Pagrindinio fasado centras išryškintas keturių toskaninių kolonų portiku. Prie įėjimo prišlieta nedidelė terasa, išplatėjančiais laiptais besijungianti su įspūdingomis didžiosiomis terasomis.

Po 1979–1990 m. atliktos restauracijos maksimaliai atkurtas pirminis rūmų vaizdas. Daugelis konstruktyvinių ir vidaus apdailos elementų atkurti naujai pagal autentiškus fragmentus. Neišlikęs visas kilnojamasis rūmų apstatymas.

Svirnas (XIX a. I p.)

Svirnas – tai stačiakampio plano be vidaus pertvarų pastatas aukštu stogu. Svirne buvo džiovinami ir sandėliuojami grūdai. Svirno centre yra mediniai laiptai į pastogę. Pagrindinė pastato išraiškos priemonė – medžiagų faktūros deriniai (stambus ir smulkus akmuo, medis; tinko fragmentai, čerpės). Svirnui būdingas kompozicijos ir detalių meninis vientisumas. Pastatas turi klasicizmo ir liaudies architektūros bruožų.

Arklidė (XIX a. I p.)

Arklidė stovi aukštutinėje terasoje ir kartu su rūmais, svirnu, sandėliu bei oficina formuoja sodybos reprezentacinį kiemą. Pastatas turi klasicizmo bruožų. Medžiaga ir konstrukcijos atspindi liaudiškos architektūros tradicijas. Dvaro egzistavimo laikotarpiu pastate buvo laikomi žirgai, pastogėje ir daržinėje kraunamas pašaras.

Sandėlis (XIX a. I p)

Pastatas istoriniuose šaltiniuose minimas kaip sandėlis – „lobynas“ (skarbiec). Po rekonstrukcijos (pastatas iš naujo atstatytas pagal 1983 m. paruoštą projektą). Pritaikytas katilinei. Prieš tai stovėjo apgriuvęs, be stogo. Pastato išplanavimas, konstrukcijos ir fasadai, išskyrus pagrindinį, pakeisti. Autentiški elementai – plano konfigūracija, išlikę fragmentai (apatiniai vainikai).

Oficina (1870 m.)

Oficinos pastatas reikšmingas kaip autentiškas dvaro sodybos statinys, formuojantis paradinio parterio apstatymą. Savo architektūrinių formų kompozicija pastatas glaudžiai susijęs su liaudies architektūros tradicijomis.
Oficinoje buvo dvaro virtuvė, gyveno tarnai. Sovietmečiu pastate buvo įkurta kontora. Šiuo metu tai gyvenamasis namas. Pastatas, keičiantis funkcijai, perplanuotas, fiziškai susidėvėjęs. Sunykę elementai: pirminė stogo danga, prieangio ir balkono detalės, terasos kiemo pusėje tvorelė, dalies langų apvadai, kepimo ir virimo krosnys, vidaus durys. Šiuo metu vykdoma oficinos renovacija.

Rūsys (XX a. pr.)
Rūsys pastatytas šalia sodo, į rytus nuo netoli esančių rūmų bei oranžerijos liekanų. Statinys sumūrytas iš raudonų plytų stačiame šlaite, iš šonų ir viršaus užpiltas žemėmis. Manoma, kad rūsys buvo skirtas obuoliams laikyti. Rūsio pastatas išlikęs be didesnių pakeitimų.

Oranžerijos liekanos (XIX a. I p.)

Oranžerija pastatyta į pietryčius nuo rūmų, kalvos papėdėje.  Dabar pastatas sunykęs, išlikę tik šlaite sumūrytų akmeninių sienų fragmentai.

parodoms eksponuoti, informacijos sklaidos ir bilietų pardavimo veikloms vykdyti.