Renavo dvaro rūmų II aukšto salėse nuo 2022 m. kovo 1 d. – nauja tapybos darbų paroda „AMULETAI”. Parodos darbų autorė – kaunietė dailininkė Kristina Čivilytė. Paveiksluose iškyla senieji simboliai, archetipai, pirminiai elementai, natūralios gamtinės medžiagos – tai grįžimas prie šaknų, galintis padėti rasti kelią į gyvą tikrovę.
Kviečiame!
Kristina Čivilytė yra baigusi Tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje, kur įgijo magistro laipsnį. Nuo 2013 m. ji aktyviai dalyvauja parodinėje veikloje: surengė daugiau nei 20 personalinių parodų ir savo kūrinius demonstravo daugiau nei 30 grupinių meno renginių. 2018 m. lapkritį dalyvavo tarptautiniame menininkų simpoziume Indijoje, o 2019 m. – jungtinėje parodoje Graikijoje. Kristina Čivilytė yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
Amuletas (lot. amuletum – tai, kas kas nešiojama ant savęs) – nedidelis prie kūno laikomas daiktas, tariamai turintis magiškos galios, galintis apsaugoti nuo nelaimių ar kitokio blogio.
Parodos autorės mintys:
Parodos idėja gimė pamačius magiškus senovinius amuletus, rastus Juodkrantėje. Jų įdomi forma, magiška dvasia ir apsauga atgimė paveiksluose.
Kas yra tikrovė, koks yra pasaulis, kuriame gyvename? Per metaforinius senovės amuletų simbolius, miško, bičių korio vaizdinius ieškau atsakymo: kas yra tikra? Paveiksluose atskleidžiu gamtos ir civilizacijos sąveikos, egzistencinius klausimus. Tyloje, nutylėjimuose ir gilumoje bandau rasti tikrovę. Tapyba tyrinėja pasaulį. Paveikslai sukurti naudojant natūralias gamtos medžiagas, liną, vašką, bei jų vaizdinius. Svarbūs ritmai, ritualai, atsikartojimai, ciklai. Potėpiai minkšti, sukuriama mistinė atmosfera. Eksponuojamuose paveiksluose naudojama speciali vaško technika, kai kur pasitelkiama bičių kūryba. Paveiksluose iškyla senieji simboliai, archetipai, pirminiai elementai, natūralios gamtinės medžiagos – tai grįžimas prie šaknų, galintis padėti rasti kelią į gyvą tikrovę. Gyvename pasaulyje, apsuptame technologijų. Grįžimas į natūralią gamtą man yra atskaitos taškas, atskiriant tikrovę nuo iliuzinio pasaulio. Nors kartais ieškojimai primena klaidžiojimą miške. Paslaptingai sklindanti šviesa paveiksluose pabrėžia realybės sąlygiškumą. O gal ir pati realybė – kaip sapnas, irgi mūsų vaizduotės svajonė?
Autorės kūrybą Agnė Bartišiūtė-Janušienė apibūdina taip:
„Dailininkės Kristinos Čivilytės paveikslų paletė susideda iš šviesių ir ūkanotų, bet kartais ryškių ir rudeniškai sodrių – ekspresyvių spalvų.
Dėl savo abstraktaus pobūdžio, menininkės darbai kiekvienam žiūrovui pasakoja skirtingą siužeto istoriją. Tai tarsi individualistinė asmeniška kelionė į kiekvieno vidines impresijas, prisiminimus, praeities miražus ir ateities smėlio pilis.
Tapytoja drąsiai, su užmoju naudoja naujas tapybos technikas, kurių pagalba eksperimentuoja ir suranda naujų būdų kaip išreikšti save ant baltos drobės paviršiaus. Menininkė naudoja mišrias ir grynas technikas: tapo akrilu ir aliejiniais dažais. Norėdama darbams suteikti papildomos ekspresijos per faktūrą – naudoja specialias technikas. Kaip šio proceso išdava, iš atsiminimų/impresijų šleifo ir eksperimentų procesų, tarsi Botičelio Venera iš jūros putos gimsta, nauji menininkės kūriniai.
Apibendrinant galime teigti, jog autorė sukūrė paveikslus, kurie dvelkia kūrybos dvasia, kurią ji perteikė išgirdusi savo jausmus ir pašaukimą bei pasukusi savo pasirinktu spalvingu pirmapradžiu dvasiniu keliu…”
O Jūs, apsilankę parodoje, susikursite savitus įvaizdžius, emocijas, pojūčius, žvelgdami į nepaprastus menininkės Kristinos Čivilytės darbus.
