160 metų, kai Telšiuose 1865-03-17 gimė Gabrielius Narutavičius – garsus statybos inžinierius, hidroelektrinių statybų vadovas, Šveicarijos elektrifikacijos pradininkas, Ciuricho politechnikos instituto profesorius (1907), Lozanoje veikusios draugijos „Lenkija ir karas“ narys, Ciuricho politechnikos instituto Vandens statybos fakulteto dekanas (1913–1920), Lenkijos viešųjų darbų ministras (1920–1922), Lenkijos užsienio reikalų ministras, Lenkijos vyriausybės atstovas Vilniaus krašte.
Renavo dvare prabėgo keletas reikšmingų brolių Narutavičių vaikystės metų, kas galbūt ir lėmė, kad abu taps ryškiomis ir svarbiomis asmenybėmis: Stanislovas Narutavičius (1862–1932) tapo 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru, o Gabrielius Narutavičius (1865–1922) tapo pirmuoju Lenkijos prezidentu.
1922 m. tapo pirmuoju išrinktu Lenkijos prezidentu. Tiesa, šias garbingas pareigas ėjo labi trumpai, nes 1922 m. gruodžio 16 d. parodos Varšuvoje atidarymo metu buvo nušautas. Palaidotas Varšuvos Šv. Jono katedros kriptoje (Lenkija).
