Renavo dvaro tęstinis projektas – renginių ciklas „Laurynui Ivinskiui atminti“ pakvietė prisijungti ir pakeliauti kartu!

      Į kelionę autobusu susirinko gausus būrys žingeidžių ir savo kraštą mylinčių bendraminčių. Su jais neprailgo keliauti L. Ivinskio keliais, matyti, pažinti, ragauti, stebėti ir klausytis visą, regis per trumpą, dieną

      Visi buvo tokie punktualūs, tad raginantis dvaro varpelis dažniau skambėjo patiems organizatoriams, nei keliautojams

      Viekšniuose aplankėme L. Ivinskio bičiulio Aleksandro Moro bei jo marčios Darijos kapus, pagerbdami uždegėme žvakeles. Pavirvytės dvare iš savininko Antano Naujoko išgirdome istorijas apie mokytojo L. Ivinskio apsilankymus ir pažintis šiame dvare.

      Akmenės rajone, Kairiškiuose gidė Rita Masiulienė supažindino mus su vietos daugiafunkcinio centro iniciatyvomis, parodomis ir veiklomis, su Kairiškių mokyklos istorija, su dvaro ir jo neeilinio savininko Vlado Sirutavičiaus istorija, aplankėme buvusio dvaro kartono fabriko ir kitus ūkinius statinius.

      Perėję tiltu per Virvytės upę įkėlėme koją į kaimynų – Mažeikių rajono – teritoriją Susikaupėme Apžadų kapeliuose, išgirdome įdomų pasakojimą apie šią vietą, pažadėjome grįžti per Šeštines valgyti cepelinų .

      Šiaudinėje aplankėme Merkelio Račkausko gimtąją sodybą bei turėjome unikalią progą pasidairyti po kultūros paminklo – medinės Šiaudinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčios – vidų ir šventorių.

       Paragių dvaro sodyboje, kur įkurtas memorialinis muziejus, išgirdome įvairiausiais istorijas apie čia gyvenusias seseris rašytojas Ivanauskaites, pasirašinėjusias bendru Lazdynų Pelėdos vardu, jų šeimą, dvaro gražinimo idėjas. Energingoji gidė Sandra pristatė dabar čia organizuojamas veiklas bei edukacijas, pakvietė šeivamedžio gėrimo bei saldainių degustuoti. Čia ir papietavome iš savo lauknešėlių, vaišinome savomis ir ragavome bendražygių ruoštas vaišes

      Kuršėnuose pasitiko rašytojas Jonas Kiriliauskas, maloniai mus priėmė Kuršėnų dvare, supažindino su dvaro rūmų istorija, aplankėme parodas, o arbatgėrio metu skanavome firminiu miesto simboliu tapusį Kuršėnų vyniotinį. Gražioje atnaujintoje miesto aikštėje aplankėme paminklą L. Ivinskiui atminti. Milvydų dvare, kur Lietuvos šviesuolis L. Ivinskis leido paskutiniąsias gyvenimo dienas, Jonas Kiriliauskas papasakojo įvairių faktų bei istorijų apie dvaro šeimininkus Gruževskius, L. Ivinskį ir juos pažinojusius žmones. Beje, pagal J. Kiriliausko rašytą scenarijų gerbiamas M. Januška statys spektaklį “Ivinskio obelys” .

       Paskutiniu mūsų lankomu kelio tašku tapo paskutinė ir amžina L. Ivinskio poilsio vieta – kapas Kuršėnų kapinėse, prie kurio uždegėme žvakelę.

       Tikimės, kad ekskursijos dalyviams nepabodo, kad gavo naujų žinių bei patirčių ir esant progai, kitąkart vėl keliaus su mumis!

     Daugiau fotografijų mūsų Facebook paskyroje: Renavo dvaro sodyba (https://www.facebook.com/Renavo-dvaro-sodyba-566676353381999)

__________________________________________________________________

Laurynas Ivinskis – XIX a. tautos švietėjas, kurio gyvenimo kelias vingiavo per Žemaitijos dvarus, o kas pakeliui pasitaikė – viskas buvo „sulesiota“: nuo patarlių, priežodžių, žodynų sudarinėjimo, augalų, grybų, vabalų aprašymo, herbariumų rinkimo, literatūrinių kūrinių vertimo iš lenkų kalbos, paties plunksnos bandymo, iki kalendorių sudarinėjimo, leidimo…

Duonai užsidirbti dvaruose mokė ir auklėjo bajorų vaikus. Kai kurie jų nusekė mokytojo gairėmis nužymėtą kelią.

Šiais metais sukanka 175 metai nuo pirmojo lietuviško kalendoriaus, Lauryno Ivinskio sudaryto, kitaip dar vadinamo Metskaitliaus, išleidimo ir 140 metų, kai mirė pats Laurynas Ivinskis.

Renavo dvaro sodyba, o joje bent trejus metus gyveno ir dirbo Laurynas Ivinskis ir mokė brolius Stanislovą bei Gabrielių Narutavičius, įgyvendina tęstinį projektą – renginių ciklą „Laurynui Ivinskiui atminti“, kurį dalinai finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.