Renginys „Lietuviško vakaro įsiūbuoti“

Žemaitijos regioninė lietuvių skalikų paroda Renavo dvare
2022 m. 2 gegužės d.
Koncertas „Laisvų širdžių istorijos…“ Renavo dvaro rūmuose gegužės 27 d. 17.30 val.
2022 m. 12 gegužės d.

Renginys „Lietuviško vakaro įsiūbuoti“

🔔👉 Liepos 2 d. Renavo dvaro sodyboje planuojamas renginys „Lietuviško vakaro įsiūbuoti“, skirtas pirmojo lietuviško vakaro Renavo apylinkėse 110 metų sukakčiai paminėti. 👈🔔

Renginį dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Mažeikių rajono savivaldybė, Renavo dvaro sodyba.
⚜️⚜️⚜️
        Iškart, Vadagių kaimo pašonėje, pervažiavus Kulijos brastą, labai akmenuotą Varduvos upės vietą, ties Jasmonto malūnu, kuris dar tebestovi suklypęs, prasideda Mažaičių, anksčiau vadintas Mižaičių, kaimas. Jame savo gyvenimą kūrė Antanas Skeivys, dabar įvardijamas – knygnešys, visuomenės veikėjas, ir dar – pirmojo lietuviško vakaro Renavo apylinkėse organizatorius. Turintis apie 38 ha žemės, grafo Melžinskio vertinamas kaip kultūringas ūkininkas, o paprastų žmonių kaip aktyvus kovotojas prieš neteisybę, caro represinę priespaudą ir kovotojas už kaimo žmonių švietimą. Nepaisydamas pavojų ir nesaugodamas savo sveikatos, vos pasibaigus žemės darbams, slapta iš Rytprūsių gabendavo knygas, kitus lietuviškus spaudinius. Ne dėl duonos kąsnio. Visa savo esybe Antanas buvo pasinėręs į lietuvybę, visuomeninę veiklą, buvo pirmosios lietuviškos mokyklos steigimo Renave iniciatorius, dalyvavo Renavo bažnyčios statymo komitete. Renave, Židikų turgaus aikštėje, o vėliau ir prie valsčiaus valdybos ne kartą sakė kalbas lietuviškai, ragindamas nepaklusti caro valdžiai. O renaviškiai slaptus spaudinius skaitė, aptarinėjo naujienas jo paties troboje, didžiajame kambaryje, susispietę prie ilgojo stalo. Tąja veikla Antanas Skeivys tarsi iš anksto ruošė žmones socialiniams, politiniams pokyčiams, jų sąmonėje brandino mintį apie etninį, tautinį identitetą. Lietuviškas žodis per spaudą, per kultūrą vienijo žmones, būrė tautiniam atgimimui, traukė iš karčemos liūno.
         1912 m. Antanas Skeivys Mažaičių kaime, kurį nuo Renavo skiria tik upė Varduva, savo sodyboje surengė pirmąjį lietuvišką vakarą Renavo apylinkėse. Literatūrologas dr. Rimantas Skeivys raštu pamintijo:
     💬„Atsiminimų pagrindu parašytame straipsnyje „Lošiai Žemaičių Kalvarijoje” tėvas pateikia kiek žinių, kurias gavo iš sesers Jadvygos. Pats tuo metu dar buvo negimęs, o sesuo, dar visai maža, išsaugojo renginį atmintyje. Remdamasis ką girdėjo iš jos, tėvas rašo, jog renginys vyko svirne, žmonių susirinkę labai daug, vos tilpę. Buvo vaidinama ar ne Žemaitės komedija. Vieni artistų buvo renaviškiai, kai kurie parsikviesti iš Žemaičių Kalvarijos. Iš ten atvykę daug dalyvių ir svečių. Vakaro pasisekimas buvęs milžiniškas“.
        Pirmasis lietuviškas vakaras Renavo apylinkėse, nebuvo pirmasis, nebuvo ir paskutinis Mažeikių krašte.
        Pirmasis lietuviškas vakaras Lačo malūne prie Ventos upės organizuotas režisieriaus Juozo Vaičkaus dar 1905 m., plačiai sklido gandas apie Marijos Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos lietuviškus vakarus Židikuose nuo 1917 m.
        Lietuviški vakarai išaugino profesionalųjį teatrą, jie davė pradžią lietuvių dainų šventėms atsirasti.
        Lietuviški vakarai ugdė bendruomeniškumą, budino tautinę savimonę, skatino puoselėti lietuvišką žodį, iš jų išauginome ir siekį nepriklausomybės.
2022 m. pirmasis lietuviškas vakaras Renavo apylinkėse skaičiuoja 110 metų sukaktį. Renavo kapinėse amžino poilsio atgulęs ir jo organizatorius Antanas Skeivys, visuomenės veikėjas, knygnešys. Į tą žemę, kuri jį subrandino, kad gintų lietuvišką žodį, prakalbomis budintų tautą, siūbuojamą lietuviškų vakarų.
⚜️
Tekstą paruošė Vilma Vžesniauskienė
⚜️⚜️⚜️
Skip to content
This Website is committed to ensuring digital accessibility for people with disabilitiesWe are continually improving the user experience for everyone, and applying the relevant accessibility standards.
Conformance status