Renavo parkas (51,4 ha ploto) – vienas reprezentacinių Lietuvos dvarų parkų. Įkurtas raiškiame reljefe, turintis gilią istorinę praeitį bei išsaugojęs pirmykštės gamtos pradą. 1958 m. parkas paskelbtas valstybės saugomu, o 1986 m. parkui suteiktas respublikinės reikšmės gamtos paminklo statusas. Renavo parke auga septyniasdešimties rūšių vietiniai ir dvylikos rūšių introdukuoti sumedėję augalai (kanadinė cūga, europinis maumedis, paprastieji ir raudonlapiai bukai, paprastasis, geltonžiedis ir rausvažiedis kaštonai, paprastieji ąžuolai ‚Fastigiata‘ bei ‚Cupressoides‘ formų, veimutinės pušys, europiniai kėniai, sibirinis kėnis, platanalapis raudonlapis klevas, rusinis maumedis ir t. t.).
Parkas buvo kuriamas, išplėtotas, performuojamas, praturtinamas ir egzotinių rūšių medžiais bei krūmais XIX a. pr.–XX a. pr. laikotarpiu. 1839 m. statistiniuose duomenyse rašoma, kad geriausias Telšių apskaitos sodas yra barono Antano Renė Renavo dvare.
Renavo dvaro parką sudaro dvi dalys, esančios abipus Varduvos upės: I – reprezentacinis parkas, esantis parterinėje dalyje, rūmų šiaurinėje pusėje, II – pietinėje rūmų dalyje, kitoje upės pusėje esantis kraštovaizdžio tipo parkas, XIX a. pab. performuotas iš medžioklėms organizuoti naudoto miško tipo parko.
Svarbiausiais medžiais reprezentacinėje parko dalyje išskiriami prie pat rūmų augantis stambiausias Lietuvoje glaustašakis paprastasis ąžuolas (Quercus robur ‚Fastigiata‘), kaip nurodoma – apie 1,4 m skersmens, geltonžiedis ir rausvažiedis kaštonai (Aesculus flava ir Aesculus x carnea), raudonlapiai paprastieji bukai (Fagus sylvatica ‘Purpurea Latifolia’), veimutinė pušis (Pinus strobus) bei Renavo dvaro parke augantis ir tikriausiai storiausias Lietuvoje platanalapis klevas (Acer pseudoplatanus).
Šlaituose medžių pavėsyje auga miškinės lelijos (Lilium martagon), sąžalynai girinės tulpės (Tulipa sylvestris) ir šliaužiančiosios žiemės (Vinca minor), taip pat miškinis pelėžirnis (Lathyrus sylvestris), saldžialapė kulkšnė (Astragalus glycyphyllos) ir niekur kitur Lietuvoje nesutikta pjautuviškoji kulkšnė (Astragalus falcatus).
Parko vertybėmis laikomos ir medžių alėjos – prie įvažiavimo į dvaro sodybos reprezentacinę zoną esanti klevų alėja, trumpa liepų alėja ties įvažiavimu prie dvaro rūmų bei šiauriniame teritorijos pakraštyje prie įvažiavimo į ūkinę zoną esanti ąžuolų alėja.
Kraštovaizdžio tipo parkas yra 28 ha ploto, jame išlikę iškasti tvenkiniai, padaryti akmeniniai laiptai, suolai. Čia auga daugiausia vietinių rūšių augalai, bet floros įvairovė praturtinta ir introducentais. Šioje parko dalyje auga Storoji Renavo eglė – svarbus ir įdomus Lietuvos botaninis objektas. Tai paprastoji eglė (Picea abies), daugiau nei 160 metų amžiaus. Dėl savo kamieno apimčių jau 1960 m. paskelbta gamtos paminklu, 1987 m. priskirta prie respublikinės reikšmės paminklų, o 2005 m. įrašyta į Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą.
2021 m. atliktas valstybės saugomų botaninių gamtos paveldo objektų vertinimas, įvertinti įvairūs parametrai ir surašytos pastabos. Projekto metu patikslinti ir Renavo storosios eglės matmenys:
Medžio aukštis – 37 m |
Kamieno skersmuo (1,3 m aukštyje) – 1,25 m |
Kamieno apimtis – 3,93 m |
Lajos plotas – 86 m² |
Lajos ilgis – 30 m |
Tūris – 18 ktm |
Minėtina ir mažalapė liepa (Tilia cordata), vadinama Daugiakamiene liepa, nes jai stipriai pasvirus, pagrindinio kamieno šoninės šakos laikui bėgant tapo savarankiškais vertikaliais kamienais. Iš retesnių sumedėjusių augalų parke minėtini savaiminiai europiniai kėniai (Abies alba), paprastieji skroblai (Carpinus betulus), auga europiniai maumedžiai (Larix decudua) ir paprastosios vinkšnos (Ulmus laevis). O iš žolinių augalų labiausiai akį čia traukia pavasarį triskiaučių žibuoklių (Hepatica nobilis), o vasarą – didžialapės cicerbitos (Cicerbita macrophylla) sąžalynai. Parke galima stebėti retus ir apyrečius augalus – tuščiavidurius rūtenius (Corydalis cava), daugiametes blizges (Lunaria rediviva), baltijines gegūnes (Dactylorhiza longifolia), raudonąsias gegūnes (Dactylorhiza incarnata), gražiažiedes avietes (Rubus deliciosus), paprastuosius žalčialunkius (Daphne mezereum), paupinius jonpaparčius (Matteuccia struthiopteris), šiurkščiuosius asiūklius (Equisetum hyemale) ir t.t.
Būtent Storoji eglė, Daugiakamienė liepa ir stambiausias Lietuvoje glaustašakis paprastasis ąžuolas bene labiausiai vilioja išskirtiniais medžiais besidominčius žmones iš visos Lietuvos.
Parengė Nomeda Vėlavičienė