Kiekvienais metais Renavas atskleidžia naujų ne tik istorijos, bet ir gamtos pasaulio paslapčių. Viena jų – paslaptingieji nakties skrajūnai – šikšnosparniai. Nuo neatmenamų laikų mažai žinomus, nepaaiškinamus dalykus ir reiškinius gaubdavo paslapties ir net baimės skraistė. Tai neaplenkė ir visada greta žmogaus gyvenančių šikšnosparnių. Jų naktinis gyvenimas, begarsis skrydis, paslaptingumas, nepatraukli išvaizda, sugebėjimas orientuotis absoliučioje tamsoje dažnam įvaro baimės.
Šimtmečius gyvuojantis Renavo dvaro parkas suformavo unikalią, mažai kur Lietuvoje aptinkamą savo rūšine sudėtimi ir gausa šikšnosparnių populiaciją. Čia vasaros metu galima pastebėti net dvylikos rūšių šikšnosparnius iš Lietuvoje aptinkamų 14 rūšių. Kasmet čia įsikuria 1–2 kolonijos (po 25–35 žvėrelius) didžiausių Lietuvoje šikšnosparnių – rudųjų nakvišų (Nyctalus noctula). Vasaros laikotarpiu čia jauniklius atsiveda ir apie 20 šikšniukų nykštukų (Pipistrellus pipistrellus) patelių. Tai patys mažiausi Lietuvoje šikšnosparniai, sveriantys vos 4–6 gramus.
Kiek gausesnės (40–60) Natuzijaus šikšniukų (Pipistrellus nathusii) ir iki 30 šiaurinių šikšnių (Eptesicus nilssonii) kolonijos įsikuria parko alėjų senuose drevėtuose medžiuose. Pati gausiausia rūšis – vandeninis pelėausis (Myotis daubentonii). Jų priskaičiuojama net iki 80.
Renavo dvaro parke veisimosi metu stebimi Branto pelėausiai (Myotis brandtii), kurie iki šiol Lietuvoje dažniausiai aptinkami tik žiemavietėse. Pačios vertingiausios ir rečiausios rūšys – mažoji nakviša (Nyctalus leisleri) ir kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme), aptinkami pavieniui ir ne kasmet. Tokią šių naktinių žvėrelių įvairovę ir gausą Renavo dvare lemia veisimuisi tinkami drevėti medžiai, seni pastatai, rami aplinka bei puikios mitybos vietos – vandens telkiniai, parko aikštelės, medžių alėjos, Varduvos upės slėnis.
Manoma, kad Renavo parko šikšnosparnių populiacijos branduolys susidarė dar prieš kelis šimtmečius, daugiausia įsikurdamas parko alėjų medžiuose, ūkinių pastatų palėpėse. Šiuo metu, parko medžiams dar labiau subrendus, pagausėjus juose drevių, genių iškaltų uoksų, susidarė dar geresnės sąlygos šikšnosparniams gyventi ir saugiai vesti vaikus. Padaryti dvarą patrauklų šiems žinduoliams ne tik veisimosi ar migracijų metu, 2020 m. restauruotas kultūros paveldo objektas sodo rūsys ir pritaikytas šikšnosparniams įsikurti žiemojimo laikotarpiu.
Įdomu tai, kad Renavo parke gyvenantys šikšnosparniai padėjo išgarsinti Renavą ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Čia vyko žymių Europos šikšnosparnių tyrėjų susitikimimai, stebėjimai Renavo parke ir apylinkėse. Nuolat tyrimus vykdo Lietuvos chiropterologai, duomenis apie čia stebimus šikšnosparnius pateikia Europos ir Pasaulio organizacijoms bei dalyvauja jų rengiamuose moksliniuose suvažiavimuose, garsindami Lietuvos, Mažeikių ir Renavo vardą. Dvare vyksta pažintinės edukacijos apie šikšnosparnius ir renginiai, kurių metu galime juos stebėti bei išgirsti jų „kalbą”.