Kviečiame į praktinę edukaciją „Senųjų sodų atkūrimas ir vaismedžių senolių restauracija“

Edukacija vyks balandžio 5 d., Renavo dvaro sodyboje (Dvaro g. 2, Renavo k., LT-89403 Mažeikių r.).

Kaip atgaivinti apleistus vaismedžius, sustabdyti pramečiavimą ir pagerinti vaisių kokybę?

Kaip atkurti seną sodą nepakenkiant vaismedžiams senoliams?

Kada genėti, ką genėti ir kaip genėti? Kokios dažniausios genėjimo klaidos ir kokios jų pasekmės?

Apleisti brandžių vaismedžių sodai, kurie buvo neprižiūrėti 10, 20 ar daugiau metų, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nepatraukliai, todėl neretai skubama juos išnaikinti, neįsigilinus į jų istoriją, kokie vaismedžiai ten auga ir gal net senos itin vertingos jų veislės. Be to, seni sodai – tai turtinga buveinė biologinei įvairovei. Tinkamas sodo sutvarkymas gali padidinti ne tik jo ūkinę bei kraštovaizdžio vertę, bet ir išsaugoti įvairių rūšių namus.

Senieji vaismedžių sodai, augantys šalia buvusių ar esamų dvarų, jų palivarkuose, vienuolynų erdvėse, menantys 8-9 dešimtis, šimtą ar net daugiau metų, yra vertingi istoriniu, kultūriniu ir gamtiniu požiūriu. Tai yra svarbus Lietuvos kraštovaizdžio elementas, formuojantis tradicinį kultūrinį kraštovaizdį. Senuosiuose soduose gali būti atskleista ne tik vietos istorija, bet ir pomologinis (vaisių veislių) paveldas, supažindinta su kultūrinių augalų įvairove, kulinariniu ir kultūriniu paveldu.

Kodėl kadaise puikius vaisius vedusi obelis ar kriaušė „sulaukėjo“, obuoliai susmulkėjo? Šie ženklai dažnu atveju rodo ne ką kitą, o kultūrinių vaisininkystės praktikų netaikymą, iš kurių viena svarbiausių yra genėjimas. Tinkamai atlikus darbą, genėjimo privalumai yra šie: stambėja vaisiai, gerėja jų kokybė, nusispalvinimas, pagerėja vaismedžio augimas, sumažėja išlūžimo rizika, sumažėja ligų poveikis, gerėja estetinės kokybės.

Edukacijos metu jums bus pateiktas veiksmų planas – kaip senus sodus ne tik išsaugoti, bet ir atgaivinti, prikelti antram gyvenimui.

Veikla vykdoma pagal projektą „Gyventi ir kurti dermėje su gamta“, finansuojamą Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Lietuvos valstybės biudžeto ir Mažeikių rajono savivaldybės lėšomis.