Teatralizuotas koncertas „Karalių pasaka“, skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms, žiūrovus panardino į magišką garsų, spalvų ir svajonių pasaulį. Tai nebuvo įprastas koncertas – tai buvo gyva muzikinė istorija, sujungianti klasiką, poeziją ir teatrą.

Muzikinės pasakos centre – aktorius

Scenos centre žiūrovus pasitiko aktorius – nuoširdus, šiek tiek išsiblaškęs keliautojas tarp dangaus ir žemės . Jo pasakojimai, kupini švelnaus humoro ir filosofinių minčių, tapo tiltu tarp muzikos ir dailės pasaulių. Jis kalbėjo apie grožį, kūrybą, trapumą ir begalybę taip, kad kiekvienas salėje pajuto asmeninį ryšį su Čiurlionio pasaulėžiūra.

Muzikinė kelionė per laiką ir emocijas

Koncerto programoje skambėjo:

Juozas Naujalis – sakralios rimties ir maldos atspalviai

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – paslaptingi garsovaizdžiai, vedantys į sapnų erdves

Mykolas Kleopas Oginskis – sentimentalios, širdį liečiančios melodijos

Robertas Šumanas – romantiškas, jautriai teatrališkas pasaulis

Kiekvienas kūrinys tapo savitu istorijos skyriumi – nuo vilties iki ilgesio, nuo šviesos iki atsisveikinimo, nuo žemiško jausmo iki dvasinio pakilimo .

Styginių kvartetas savo jautria, kruopščiai suderinta muzika kūrė šilkinę garsinę erdvę, o komiški aktoriaus intarpai ir vizualinės detalės suteikė koncertui lengvumo, žaismingumo ir artumo .

„Karalių pasaka“ – daugiau nei koncertas

Tai buvo margaspalvis muzikinis pasakojimas apie kūrybos prasmę, žmogaus ryšį su begalybe ir svajonės galią. Tai buvo pagerbimas M. K. Čiurlioniui – menininkui, kuris mokėjo garsą paversti spalva, o spalvą – mintimi .

Publika iš koncerto išėjo ne tik su saldžia dovanėle rankoje, bet ir su šviesa širdyje, tarsi trumpam pabuvusi tikroje karalių pasakoje .